Skip to main content

Pelėsio atsiradimo priežastys namuose 

Pelėsio atsiradimo priežastys namuose

Pelėsis – tai ne paviršiaus problema

Jei problema kartojasi, reiškia priežastis neišspręsta. Įvertinsime Jūsų situaciją ir pasakysime, kas iš tikrųjų vyksta.

Sužinoti sprendimą

Pelėsis patalpose neatsiranda atsitiktinai. Jis atsiranda tada, kai susidaro tam palankios sąlygos: drėgmė, organinės medžiagos ir netinkamas patalpų mikroklimatas.

Pelėsio sporos natūraliai yra ore, todėl visiškai jų išvengti neįmanoma. Tačiau pelėsis pradeda augti tik tada, kai atsiranda tinkamos sąlygos jo vystymuisi

Viena dažniausių pelėsio atsiradimo priežasčių nepakankamas vėdinimas.

Sprendimai:

Tokios sistemos užtikrina nuolatinę oro cirkuliaciją ir padeda pašalinti perteklinę drėgmę

Plačiau apie vėdinimo sistemas, jų įrengimą rasite https://vilpas.lt/vedinimas/

Pagrindinės pelėsio atsiradimo sąlygos

Pelėsio augimui reikalingi trys pagrindiniai veiksniai:

1. Pelėsio sporos ore

Pelėsio sporos nuolat cirkuliuoja ore. Jos gali patekti į patalpas per:

  • atidarytus langus

  • drabužius ir daiktus

  • gyvūnus

  • augalus

  • statybines medžiagas ar produktus

Todėl sporų buvimo ore visiškai išvengti praktiškai neįmanoma.

2. Maistinės medžiagos

Pelėsis gali augti ant daugelio paviršių, kuriuose yra organinių medžiagų. Dažniausiai tai:

  • popierius

  • mediena

  • gipsas

  • dulkės

  • dažai

  • audiniai

  • gėlės ir augalų substratai

Net ir tokios medžiagos kaip betonas ar akmuo gali tapti pelėsio vystymosi vieta, jei ant jų kaupiasi dulkės ir drėgmė.

3. Palankus mikroklimatas

Svarbiausias veiksnys yra patalpų mikroklimatas. Pelėsis dažniausiai pradeda vystytis, kai:

  • patalpų temperatūra apie +18–22 °C

  • santykinė oro drėgmė viršija 60–70 %

  • patalpos vėdinamos nepakankamai

Kai kurios pelėsių rūšys gali augti net ir 0 °C temperatūroje, todėl problema gali atsirasti ir vėsesnėse patalpose.

Kodėl pelėsis dažniausiai atsiranda kampuose

Jei patalpose yra tinkamai veikianti vėdinimo sistema, oro judėjimas neleidžia drėgmei kauptis ant paviršių.

Tačiau tokiose vietose kaip:

  • kambarių kampai

  • už baldų

  • nišose

  • prie langų

  • blogai šildomose sienose

oro judėjimas dažnai yra ribotas. Dėl to šiose vietose susidaro palankios sąlygos pelėsiui augti.

Pagrindiniai drėgmės šaltiniai patalpose

Perteklinė drėgmė patalpose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

  • maisto gaminimo

  • dušo ar vonios

  • skalbinių džiovinimo

  • kambarinų augalų

  • naminių gyvūnų

  • nepakankamo patalpų šildymo

Jeigu ši drėgmė nėra pašalinama vėdinimo būdu, ji kondensuojasi ant šaltesnių paviršių ir sudaro sąlygas pelėsiui augti.

Plastikiniai langai taip pat gali prisidėti prie problemos, nes jie sumažina natūralią oro cirkuliaciją ir gryno oro patekimą į patalpas.

Dažniausios pelėsio atsiradimo priežastys

Netinkamas patalpų vėdinimas

Tai viena dažniausių pelėsio atsiradimo priežasčių.

Sprendimai:

  • reguliariai vėdinti patalpas

  • įrengti priverstinę ventiliaciją

  • naudoti decentralizuotas vėdinimo sistemas (mini rekuperatorius)

Tokios sistemos užtikrina nuolatinę oro cirkuliaciją ir padeda pašalinti perteklinę drėgmę.

Padidėjęs drėgnumas vonioje ir virtuvėje

Didžiausia drėgmė susidaro:

  • vonios kambaryje

  • duše

  • tualete

  • virtuvėje

Tokiose patalpose rekomenduojama:

  • įrengti priverstinę ventiliaciją

  • naudoti ventiliacines groteles duryse

  • užtikrinti nuolatinį oro judėjimą.

Vandentiekio ar kanalizacijos nuotėkis

Drėgmės atsiradimas gali būti susijęs su:

  • nesandariais vamzdžiais

  • nutekančiomis jungtimis

  • drėgme šachtose

Pirmieji požymiai dažniausiai yra:

  • drėgnos dėmės sienose

  • pelėsio atsiradimas šalia vonios ar kriauklės.

Drėgmės kilimas iš pamatų

Senuose pastatuose dažnai pasitaiko kapiliarinis drėgmės kilimas iš grunto.

Tai dažniausiai nutinka dėl:

  • pažeistos hidroizoliacijos

  • nepakankamos pamatų apsaugos.

Tokiu atveju būtina atlikti hidroizoliacijos ekspertizę ir, jei reikia, ją atnaujinti.

Šilumos nuostoliai ir šalčio tiltai

Pelėsis dažnai atsiranda ten, kur:

  • sienos prastai apšiltintos

  • susidaro šalčio tiltai

  • išorinės sienos stipriai atvėsta.

Tokiose vietose ant paviršių susidaro kondensatas, kuris sudaro puikias sąlygas pelėsiui augti.

Kodėl svarbu pašalinti pelėsio priežastį

Jeigu ant sienos yra pelėsio sporų, bet nėra pakankamos drėgmės, jos neplinta.

Tačiau jei drėgmė ir prastas vėdinimas išlieka, pelėsis vėl atsiras net ir po valymo.

Todėl kovojant su pelėsiu svarbiausia:

  • nustatyti tikrąją priežastį

  • pašalinti drėgmės šaltinį

  • pagerinti patalpų vėdinimą.

Tik tada galima pasiekti ilgalaikį rezultatą.

Plačiau apie mikroklimatą, problemas, sprendimus pasiskaitykite puikusnamas.lt

Apie tai, kaip išspręsti supelėsiu susijusias problemas vilpas.lt

Ar juodasis pelėsis atsiranda dėl prasto vėdinimo?

Taip. Viena dažniausių priežasčių – drėgmės kaupimasis ir nepakankama oro apykaita patalpose. Kai patalpose nėra nuolatinio oro judėjimo, susidaro palankios sąlygos pelėsiui augti. Tokiais atvejais svarbu ne tik pašalinti pelėsį, bet ir spręsti priežastį – vėdinimą. Praktikoje naudojami sprendimai, tokie kaip minirekuperatoriai, kurie padeda palaikyti stabilų mikroklimatą.

Pavargote kovoti su pelėsiu?

Gaukite aiškų atsakymą ir realiai veikiantį sprendimą – be spėlionių ir bandymų.

Gauti sprendimą
Atsakysime artimiausiu metu
Apie autorių

Straipsnį parengė Algirdas Rimgaila, mikroklimato sprendimų specialistas, kartu su Vilpas komanda, turinčia ilgametę praktinę patirtį vėdinimo, minirekuperatorių ir patalpų mikroklimato sprendimų srityje. Per daugelį metų Lietuvoje įgyvendinta daugiau nei 1000 mikroklimato projektų, o daugiabučiuose ir kituose objektuose sumontuota daugiau nei 1200 minirekuperatorių.

Peržiūrėti mūsų įgyvendintus projektus →

Susiję straipsniai:

  1. Juodasis pelėsis
  2. Pelėsių poveikis gyvenamai aplinkai
  3. Pelėsio naikinimas namuose
  4. Pelėsinių grybų įvairovė namuose